baliavoti


baliavoti
×baliavóti, -ója, -ójo (l. balować, brus. бaлявaць) intr. puotauti, pokyliauti: Tris dienas pas jį baliavójom, alų gėrėm, valgėm Ėr. | refl.: Jijė papratusi baliavótis (palaidai gyventi) ir ištekėjusi baliavójas, kulias J.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • atbaliavoti — ×atbaliavoti 1. intr. už kitą papuotauti: Jis už visus atbaliavoja, mes tik turim dirbt Gs. 2. refl. iki soties prisipuotauti: Gerai pas juos atsibaliavojom Jnšk. baliavoti; atbaliavoti; išbaliavoti; nubaliavoti; pabaliavoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • baliavojimas — ×baliavojimas sm. (1) Gs → baliavoti: Ir baliavojimas jų – per naktį! Rm …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbaliavoti — ×išbaliavoti intr. praleisti kurį laiką puotaujant: Atlaiduose pas jį dvi dienas išbaliavojom Ėr. baliavoti; atbaliavoti; išbaliavoti; nubaliavoti; pabaliavoti; prabaliavoti; subaliavoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nubaliavoti — ×nubaliavoti intr. 1. Pin papuotauti: Buvo svečių tenai, tai ir mes gerokai nubaliavojom Jnšk. 2. refl. baliavojant nusigyventi: Jie baliavodami visai nusibaliavojo, nebeturi patys ko valgyt Ėr. ║ daug puotauti, nuvargti puotaujant: Vyras, per… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pabaliavoti — ×pabaliavoti intr. papuotauti: Pabaliavojo jie sau gerai BsMtIl36. | refl.: Pasibaliavojom, pasibuvom – važiuosim Srv. baliavoti; atbaliavoti; išbaliavoti; nubaliavoti; pabaliavoti; prabaliavoti; subaliavoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prabaliavoti — ×prabaliavoti tr. baliavojant išeikvoti, praleisti, prapuotauti: Nespėjo pinigus paimti, kaipmat ir prabaliavojo Ėr. baliavoti; atbaliavoti; išbaliavoti; nubaliavoti; pabaliavoti; prabaliavoti; subaliavoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • subaliavoti — ×subaliavoti intr. Nj papuotauti: Važiuojam į miestelį, ten dar subaliavosim rš. baliavoti; atbaliavoti; išbaliavoti; nubaliavoti; pabaliavoti; prabaliavoti; subaliavoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užvadinėti — 1. iter. dem. užvadinti 3: Urėdai raiti jodinėja ir ažvadinėja žmones, kaip dabar brigadinykai Rk. Pats nora baliavoti, o kitų neužvadinė[ja] Užv. 2. tr. klausinėti: Ažvadinėja ponas to parabko, kur tu paukštę dėjai (ps.) Lz. vadinėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language